Tikrųjų margainių  preparatai silpnina chemoterapijos sukeltus kepenų pažeidimus
May 07, 2020 • Edvardas Kazlauskis • antioksidantai • fitoterapija • margainiai • onkologija • Silybum marianum • vėžys
Visiems žinoma, kad chemoterapijos taikymas onkologiniams ligoniams gali sukelti toksinį kepenų pažeidimą, kas gali riboti pačios chemoterapijos taikymo trukmę ar vaisto koncentraciją. Beje, su chemoterapija susijusio tokio kepenų pažeidimo gydymo galimybės yra ribotos, todėl nuolat ieškoma priemonių, galinčių padėti išvengti ar susilpninti tokius šalutinius poveikius. Viena iš tokių priemonių gali būti tikrųjų margainių (Silybum marianum) vaisių veikliosios medžiagos.
Taigi, dvigubai aklo klinikinio tyrimo (1) metu vaikai, sergantys ūmine limfoblastine leukemija, atsitiktiniu būdu buvo suskirstyti į dvi grupes, vienai kurių 28 dienas buvo taikytas chemoterapinis gydymas (metotreksatas, vinkristinas, merkaptopurinas) kartu su margainių ekstraktu, o kitai grupei – toks pats chemoterapinis gydymas su placebu. Tyrimo metu buvo vertinti kepenų funkcijos rodikliai.
Rezultatai: po 28 dienų reikšmingų kepenų fermentų ir bilirubino koncentracijų pokyčių nebuvo nė vienoje grupių, bet po 56 dienų margainių ekstrakto gavusių pacientų grupėje kepenų fermentų rodikliai buvo geresni. Taip pat 5 pacientams iš margainių grupės bilirubino koncentracija sumažėjo 50 procentų, placebo grupėje – nė vienam. Nors chemoterapijos dozės tarp grupių nebuvo reikšmingai skirtingos, bet jos dėl chemoterapijos toksiškumo buvo sumažintos 61 procentui margainių grupės pacientų ir 72 procentams placebo grupės pacientų. Skirtumai, atrodo, nėra ženklūs, tačiau, kai kalbame apie gydymo kokybę, kiekvienas procentas yra svarbus.
Išvados. Tyrėjai teigia, kad vaikams, sergantiems ūmine limfoblastine leukemija, chemoterapija kartu su margainių preparatais yra susijusi su toksiškumo kepenims reikšmingo sumažėjimo tendencija. Svarbiausia, nustatyta, jog margainių preparatas tyrimo metu nesusilpnino chemoterapinių vaistų veiksmingumo.
Apskritai, margainių preparatai stiprina chemoterapinio bei spindulinio gydymo poveikį bei silpnina šalutinį jų poveikį. (2)
Panašus tyrimas (3) atliktas su 99 pacientėmis, sergančiomis invazine krūties karcinoma, kurioms buvo taikoma chemoterapija adriamicinu, epirubicinu, ciklofosfamidu, docetakseliu ir paklitakseliu. Viena pacienčių grupė papildomai vartojo silimariną. Rezultatas – pacienčių, kartu su chemoterapija vartojusių silimariną, kepenų pažeidimas buvo ženkliai silpnesnis.
Taigi, mūsų nuomone ir įsitikinimu, nereikia chemoterapijos ar spindulinio gydymo metu vengti žolelių vartojimo. Be abejo, egzistuoja ir neigiamos sąveikos tarp žolelių ir vaistų, bet visada juk galima paklausti ir pasikonsultuoti.
Fitoterapijos centro konsultantas